Penki Popiežiaus patarimai dėl interneto ir televizijos

Per šių metų birželį vykusį susitikimą su jaunimu Sarajeve popiežius Pranciškus kalbėjo apie televiziją ir naująsias komunikacijos priemones: kompiuterius, planšetes, mobiliuosius telefonus... Ir davė eilę patarimų.

Nuotrauka: Eric Holsinger (Creative Commons).

1. Mesti šalin knygas, išjungti ekranus. „Vaizdų pasaulyje reikia elgtis taip pat, kaip buvo elgiamasi su knygomis – rinktis tai, kas man gali būti tikrai naudinga“. Todėl „mūsų atsakomybė yra mokėti pasirinkti televizijos programas. Jei matau, kad programa manęs neugdo, kad kenkia vertybėms, kad yra vulgari – turiu perjungti kanalą. Taip buvo manajame „akmens amžiuje“: jei knyga vertinga – aš ją skaitau, jei daro žalą – metu šalin“.

2. Šalintis vergijos kompiuteriams. Būtina saugotis „blogos vaizduotės, fantazavimo, kuris žudo sielą. Jei tu, jaunas žmogus, esi kompiuterio vergas, vadinasi praradai laisvę. Jei kompiuteryje ieškai purvo, tu prarandi savo orumą“. Tiek televizijoje, tiek internete „yra purvo, nuo pornografijos iki „pusiau“ pornografijos“.

3. Sakyti „Ne“ purvui televizijoje. Būtina saugotis „tuščių, vertybių stokojančių programų: pavyzdžiui, reliatyvizmą, hedonizmą, vartotojiškumą skatinančių dalykų. Žinome, kad vartotojiškumas yra visuomenės vėžys. Apie tai kalbėsiu enciklikoje [Laudato si – red. past.], kuri bus paskelbta šį mėnesį“.

4. Kompiuteriai ir televizoriai turi būti bendrose šeimos patalpose. „Yra labai susirūpinusių tėvų, kurie neleidžia vaikų kambariuose laikyti kompiuterių: kompiuteriai privalo būti laikomi bendrai naudojamose namų patalpose. Tai yra priemonės, kurias tėvai pasirenka“ tam, kad išvengtų anksčiau paminėto pobūdžio informacijos poveikio vaikams.

5. Valgyti su šeima, ne su mobiliuoju telefonu. „Pernelyg prisirišti prie kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir panašių prietaisų daro žalą sielai ir atima laisvę: tampama šių prietaisų vergu. Įdomu, kad daugelyje šeimų tėčiai ir mamos man sako: sėdamės prie stalo su vaikais, tačiau jie su savo mobiliaisiais telefonais būna tarytum iškeliavę į kitą pasaulį“.

* * *

„Tiesa, kad negalime neigti virtualiosios kalbos tikrovės: turime kreipti ją geru keliu, nes tai – žmonijos pažanga. Tačiau jeigu tai mus atitraukia nuo bendrystės su kitais, nuo šeimos ar visuomeninio gyvenimo, nuo sporto, nuo meno... jeigu mes esame tarsi „prilipę“ prie kompiuterio, tai jau yra patologija“.

Parengta pagal Vatikano radijo informaciją