Tas balsas, kurį girdi savo viduje: „Kokį sunkų jungą esi užsidėjęs!“ – yra velnio balsas, tavo puikybės našta.

Prašyk Viešpaties padaryti tave nuolankų ir tu taip pat suprasi šiuos Jėzaus žodžius: iugum meum suave est, et onus meum leve (Mt 11, 30), kuriuos man norisi laisvai išversti taip: mano jungas yra laisvė, mano jungas yra meilė, mano jungas yra gyvenimas, mano jungas yra vienybė, mano jungas daro mane veiksmingą. (Kryžiaus kelias, II, 4)

Dažnai mūsų aplinkoje juntama savotiška Kryžiaus baimė, mūsų Viešpaties Kryžiaus baimė. Juk žmonės pradėjo vadinti kryžiumi visus per gyvenimą patiriamus nemalonius dalykus ir nemoka jų priimti kaip Dievo vaikai, pasižiūrėti į juos iš antgamtinės perspektyvos. Jie taip bijo, kad netgi šalina mūsų senolių statytus pakelės kryžius!..

Per Kristaus Kančią Kryžius nustojo buvęs pasmerkimo simboliu – jis tapo pergalės vėliava. Kryžius yra Išganytojo ženklas: in quo est salus, vita et resurrectio nostra – Jame mūsų išganymas, mūsų gyvenimas ir mūsų prisikėlimas. (Kryžiaus kelias, II, 5)