Prislėgtumas dėl to, kad pats įžvelgi arba kiti atranda tavo trūkumų, neturi pagrindo... Prašyk tikro nuolankumo. (Vaga, 262) Venkime to netikro nuolankumo, kuris vadinasi patogumas. (Vaga, 265) Viešpatie, prašau Tavo dovanos: Meilės... Meilės, kuri mane apvalo. – Ir dar vienos dovanos: savęs pažinimo, kad prisipildyčiau nuolankumo. (Kalvė, 185) Šventi yra tie, kurie kovoja iki savo gyvenimo pabaigos: tie, kurie moka pakilti po kiekvieno suklupimo, kiekvieno nuopuolio, kad su nuolankumu, meile, viltimi narsiai žengtų toliau. (Kalvė, 186) Jeigu tavo klaidos daro tave nuolankesnį, jeigu skatina tave stipriau ieškoti dieviškosios rankos paramos, jos yra šventumo kelias: felix culpa! – laiminga kaltė! – gieda Bažnyčia. (Kalvė, 187) Nuolankumas kiekvieną sielą skatina nenusiminti savo klaidų akivaizdoje. – Tikrasis nuolankumas skatina... prašyti atleidimo! (Kalvė, 189)