Be kitų, leisk man priminti ir šiuos akivaizdžius nuolankumo stygiaus ženklus:
manyti, jog tai, ką darai ar sakai, padarai ar pasakai geriau negu kiti;
norėti, kad viskas būtų pagal tave;
ginčytis be pagrindo arba, jam esant, laikytis jo užsispyrusiai ir šiurkščiai;
reikšti savo nuomonę, kai tavęs neklausiama arba kai to nereikalauja artimo meilė; niekinti kitų požiūrį;
nežiūrėti į savo talentus ir teigiamybes kaip į skolintas;
nepripažinti, kad nesi vertas visos garbės ir pagarbos, įskaitant žemę, kuria vaikštai, ir daiktus, kuriuos turi;
pokalbiuose save nurodyti kaip pavyzdį;
kalbėti blogai apie save, idant kiti susidarytų apie tave gerą nuomonę arba prieštarautų tau;
teisintis, kai tai priekaištaujama;
slėpti nuo vadovo kai kuriuos žeminančius trūkumus, kad nesugadintum nuomonės, kurią jis apie tave yra susidaręs;
klausytis su pasitenkinimu, kai būni giriamas, arba džiaugtis, kad apie tave gerai kalbama;
sielvartauti, kad kiti labiau vertinami negu tu;
atsisakyti atlikti juodus darbus;
stengtis ar trokšti išsiskirti; įterpti į pokalbį savigyros žodžių ar duoti suprasti apie savo garbingumą, sumanumą ar mitrumą, profesinį prestižą;
gėdytis, kad neturi tam tikrų gėrybių...