Opus Dei

Brendimo laikotarpis yra esminis kiekvieno asmens gyvenime. Tuomet atsiranda nesutaikomas vidinis troškimas: iš vienos pusės noras jaustis absoliučiai laisvu, o iš kitos pusės – didžiulis troškimas priklausyti grupei. Šiuo gyvenimo laikotarpiu ugdymui tenka nepaprastai svarbus vaidmuo.

Mandagumas, nuoširdumas, paklusnumas ir visa kas su tuo siejasi yra jaunesnės didesnių dorybių „seserys“. Šeima yra geriausia aplinka, kur jų galima išmokti nepaisant amžiaus.

Kuklumas saugo moters ir vyro intymumą, jų giliausią orumą taip, kad liktų atskleisti tinkamu metu ir deramu būdu.

Vaiko ugdymas yra tėvų teisė ir pareiga, perduodamos iš kartos į kartą. Galima sakyti, kad vaikas, kaip asmenybė, yra svarbiausias tėviškos meilės, besiremiančios Dievu, tikslas. Ugdymas atsiskleidžia kaip tęsinys meilės, kuri davė pradžią vaiko gyvybei ir per kurią tėvai trokšta jam duoti priemones, reikalingas laimei, savo vietos žemėje atradimui, tiek kūnu, tiek dvasia.

Žmonijos istorija liudija, kad nuo seno kai kuriuos jausmus pripažįstama blogais, ypač tuos, kurie galėtų apriboti laisvę...

„Kas yra savęs viešpačiais, turi nuostabias galimybes pasiaukoti tarnauti Dievui ir artimui, ir taip pasiekti didžiausią laimę ir ramybę, įmanomus pasiekti čia, žemėje“. Antras straipsnis apie susivaldymo dorybės ugdymą.

„Turėkite drąsos savo vaikus ugdyti susivaldyme“, susirinkimo su šeimomis metu pasakė šv. Josemaría, „kitaip nieko jiems neperduosite“. Šią dorybę aptarsime naujoje šeimyninių temų serijoje.

„Tėvų idealą galima konkretizuoti taip, jog jie turi tapti savo vaikų draugais“ – sakydavo šv. Josemaria. Tik tokiu būdu yra kuriamas pasitikėjimas, kuris įgalina auklėjimą.

Viešpats nori, kad mes, krikščionys, galvotume apie aplinkinius ir tarnautume visuomenei, ir tą Jis mums įrodė savo gyvenimo pavyzdžiu. Čia glūdi ir krikščioniškosios laimės paslaptis.

Nuolankumas – išskirtinė savybė, vienas kertinių tikrojo krikščioniško gyvenimo akmenų, nes jis yra dosnumo buveinė.