Ar nori savęs paklausti – su manimi, taip pat save tyrinėjančiu – ar tu, pasirinkęs Gyvenimą, visada tvirtai laikaisi to pasirinkimo? Ar, girdėdamas malonų Dievo balsą, skatinantį tave siekti šventumo, laisva valia atsakai „taip“? Vėl pažvelkime į Jėzų, kuris kalbėjo minioms Palestinos miestuose ir kaimuose. Jis nieko neverčia. Jei nori būti tobulas..., – sako Jis turtingam jaunuoliui. Pastarasis atmetė pasiūlymą ir, kaip sako Evangelija, nuliūdęs pasišalino – abiit tristis. Štai kodėl šį turtingą jaunuolį, kuris prarado džiaugsmą, nesutikęs Dievui paaukoti savo laisvės, kartais pavadindavau „vargšu nuliūdėliu“.

Apsvarstykite didingą momentą, kai arkangelas šv. Gabrielius praneša Švenčiausiajai Mergelei Aukščiausiojo ketinimą. Mūsų Motina, tai išgirdusi, paklausia, kad geriau suprastų, ko Viešpats jos prašo, ir iškart nuskamba tvirtas atsakymas: fiat – tebūna man, kaip tu pasakei! – tai tikriausios laisvės vaisius – pasirinkti Dievą. (Dievo bičiuliai, 24–25)